- kočius
- 1 ×ko•čius sm. žr. kočas: Miestuose zvosčikai ko•čiais keleivius vežiojo Lš. Ponas … insdė[jo] Bezdūnelį kočiun po pasėsčiu i nuvažia[vo] VoL377(Tvr). Tėvas liepė nueit pakinkyt arklį in kočių LMD. Išlipa iš kočiaus baisus sutvėrimas BsMtII165.
Dictionary of the Lithuanian Language.